Seniūnijos savivaldos atkūrimo problema. I dalis

Vietos bendruomenių savivaldos reikšmė ir prasmė Lietuvos valstybėje ir visuomenėje

1
515
peržiūros (-a, -ų)

Siūlome susipažinti su straipsniu, kuriame keliama seniūnijos savivaldos atkūrimo problema, jame taip pat trumpai aptariama valsčiaus ir seniūnijos savivaldos raida Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte.

Straipsnį maloniai sutiko redaguoti buvęs viešvilietis, mokslų daktaras. V. Daugirdas.  Dėl didelio informacijos kiekio straipsnį padalinome į kelias dalis. Šiandien siūlome susipažinti su įvadine dalimi.

Šio straipsnio tikslas – atkreipti Viešvilės seniūnijos gyventojų ir kitų Lietuvos seniūnijų dėmesį į vietos bendruomenių savivaldos reikšmę ir prasmę Lietuvos valstybėje ir visuomenėje. Vienas iš būtinų demokratinės valstybės atributų yra išplėtota vietos savivalda.

Etimologiškai žodis savivalda reiškia teisę savarankiškai tvarkytis pagal įstatymus1. Lietuvos Vietos savivaldos įstatyme nurodoma, kad „vietos savivalda – tai valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės – teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas“2.

Lietuvos respublikos Konstitucijoje (X skirsnis) teigiama, kad: „Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas“3.

Europos Vietos savivaldos chartijoje teigiama (3 straipsnis): „Vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdami pilną atsakomybę ir vadovaudamiesi vietos gyventojų interesais4.“

Taip pat Chartija akcentuoja subsidiarumo principą, pagal kurį sprendimai turėtų būti priimami arčiausiai piliečių esančiose institucijose ir įpareigoja Chartiją ratifikavusias šalis užtikrinti teisinį pagrindą, kad savivalda turėtų galimybes apginti savo galių naudojimą prieš centrinių valdžių kišimąsi5.

Vietos savivaldos esmę bandyta išsiaiškinti dar XVIII-XIX a. Viena iš pirmųjų savivaldos prigimtį aiškinusių teorijų – laisvos bendruomenės teorija. Jos kūrėjai ir pasekėjai – Prancūzijos ir Belgijos teisininkai (Turo, Tokvilis, Russo, Herbertas, Arensas ir kt.) teigė, jog bendruomenių teisė savarankiškai tvarkyti savo reikalus yra prigimtinė ir neatimama, nes bendruomenė susidarė anksčiau nei valstybė, todėl gerbti bendruomenės savivaldos laisves privalu.

Pagal tai bendruomenė centrinės valdžios atžvilgiu turi savarankiškumo ir nepriklausomumo teisę, be to, valstybė bendruomenės nesukuria, o tik ją pripažįsta6.

Dabar teisės mokslas savivaldą aiškina kaip savarankišką organizacijos funkcionavimą, užtikrinamą jos narių priimtais valdymo sprendimais ir normomis, susijusiomis su jos gyvavimu, visiems bendrų klausimų sprendimu7.

Vietos savivalda yra tarpininkė tarp valstybės ir piliečių, per kurią piliečiai gali kontroliuoti, kaip valstybė gina jų interesus.

II dalis

III dalis


1 Novikovas A. Vietos savivaldos esmė ir socialinė paskirtis visuomenėje, Jurisprudencija, Vilnius, 2005, t. 77 (69), p. 58–64.

2 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Valstybės žinios, Vilnius, 1994-07-20, Nr. 55-1049.

3 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vilnius, 1992 [žiūrėta: 2017-04-19, prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm]

4 Europos vietos savivaldos chartija, Strasbūras, 1985. [žiūrėta: 2017-04-19, prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.48874]

5 Palubinskas A. Savivalda – po centrinės valdžios galios padu, lrytas.lt., 2006 [žiūrėta: 2017-04-19, prieiga per internetą: http://www.lrytas.lt/?id=11658384971163597746&view=4 ]

6 Велихов Л. А. Основы городского хозяйства. Москва, 1928. c. 236.

7 Графский В. Г., Ефремова Н. Н, и др. Истититуты самоуправления: историко-правовые иследования, Москва, 1995. c. 5.

 

 

1 KOMENTARAS

Parašykite komentarą